Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Regionų apygardos administracinis teismas
lt
En

NAUJIENOS

Kauno apygardos teismo teisėjų pareiškimas dėl žalos atlyginimo: paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka

Kauno apygardos teismo teisėjų pareiškimas dėl žalos atlyginimo: paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka
2022-09-15

Informacija atnaujinta 2022 m. rugsėjo 15 d.

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. spalio 31 d. 10.00 val.


Informacija atnaujinta 2022 m. rugpjūčio 22 d.

Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos, atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti pareiškėjų skundą, nes jis nėra pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Be to, nurodoma, kad tiek Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnyje, tiek Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų pareiginės algos apskaičiuojamos taikant pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams, teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Taigi, pasak atsakovės, valstybė veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjų pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs, neparemti jokiais teisės aktais. Be to, atsakovės atsiliepime pažymėta, kad Vyriausybė turi konstitucinę teisę ir pareigą planuoti valstybės biudžetą, valstybės pareigūnų ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo dydžius ir tą daro atsižvelgdama į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Pagal galiojančius įstatymus ir atsižvelgdama į subjektų, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas bazinis dydis, skaičių, valstybės turimus finansinius įsipareigojimus, kintančią geopolitinę padėtį ir kitas objektyvias aplinkybes, valstybė negalėjo didinti bazinio dydžio sparčiau nei tai buvo daroma.

Atsiliepdama į pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, atsakovė pasisakė taip:

1. Konstitucinis Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime yra konstatavęs, kad teisėjų darbo užmokesčio sistemos nustatymas yra išimtinė valstybės ir jos institucijų konstitucinė diskrecija. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas taip pat nuosekliai suformulavo praktiką, kad valstybei priklauso tokia diskrecija.
2. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas įvairiais aspektais jau yra nagrinėtas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
3. Pareiškėjų prašymas yra suformuluotas remiantis subjektyviais ir nepakankamais argumentais.
4. Kreiptis į Konstitucinį Teismą bylą nagrinėjantis teismas gali tuomet, kai pagrįstai mano, jog konkretus teisės aktas prieštarauja Konstitucijai.

Pasiruošimas bylos nagrinėjimui yra baigtas. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paprastai turi būti priimta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki teismo posėdžio dienos. Pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsnio 3, 4 dalys).


Informacija atnaujinta 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 m. liepos 26 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, kadangi į atsiliepimo rengimą dėl pareiškėjų keliamų reikalavimų svarbos ir kompleksiškumo yra pasiūlyta įsitraukti Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjos, nagrinėjančios šią administracinę bylą, 2022 m. liepos 27 d. rezoliucija terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.


Informacija atnaujinta 2022 m. liepos 14 d.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjų pareiškimą. Atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatytas 20 kalendorinių dienų nuo pareiškimo nuorašo gavimo dienos terminas pateikti raštu išsamų atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą ir visus turimus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus.


Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 m. liepos 8 d. gautas dvidešimt penkių Kauno apygardos teismo teisėjų pareiškimas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo. Taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad, 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei, teisėjų atlyginimai buvo mažinami tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį. Pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 m. spalio 1 d. atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams buvo atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę. Pareiškėjų teigimu, nors 2019 m. I ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,50 Eur iki 173 Eur, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema, darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui. Taigi realus bazinio dydžio padidinimas matyti padalijus 173 Eur iš 1,289 (mokestinės sistemos pakeitimo santykis), t. y. realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 Eur. Nuo 2022 m. pradžios bazinis dydis numatytas 181 Eur, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 181 / 1,289 = 140,4 Eur, tai yra bazinis dydis vis dar yra mažesnis, negu buvo 2008 m. (141,9 Eur), t. y. neatkurtas į ikikrizinį lygį.

Pareiškėjai pareiškime taip pat nurodo, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą) 2008 m. buvo 2 440,85 Eur (bruto), o 2021 m. teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą), įvertinus 2019 m. mokesčių reformą, sudarė 2 362 Eur (bruto). Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie 8 procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento. Pareiškime pateikiama kiekvieno pareiškėjo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki pareiškimo surašymo dienos patirtos žalos dydžio apskaičiavimo lentelė. Pareiškėjai tvirtina, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymo leidėjo elgesio, konkrečiai, nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį, o toks neveikimas prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.

Pareiškėjų nuomone, teisėjų atlyginimų dinamika parodė, kad konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas.

Pareiškėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui. Nurodo, jog Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad „teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba nepakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinęs šiame straipsnyje numatytas aplinkybes ir į jas atsižvelgęs, tvirtina Seimas. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.“ Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Teisėjų nuomone, pacituota bazinio dydžio nustatymo tvarka yra nekonkreti, tiesiogiai nesusijusi nei su realiu infliacijos dydžiu, nei su vidutiniu šalies ūkio atlyginimu, nei su kitų valstybės valdžios pareigūnų atlyginimais. Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, teismas skundo priėmimo klausimą išsprendžia per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Išsprendęs skundo priėmimo klausimą, teismas išsiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją) ir pareikalauja per nurodytą terminą, paprastai ne trumpesnį kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą (ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijos.


 

 

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Evelina Talalienė
Regionų apygardos administracinio teismo vyriausioji specialistė
Tel. (8 37) 323 295
El. p. evelina.talaliene@teismas.lt
https://regionu.teismai.lt/
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai

Informacija atnaujinta 2022-09-28 10:49:41

Teismo darbo laikas

I-IV 8.00 - 17.00 val.
V    8.00 - 15.45 val. 

Dokumentų priėmimo laikas

Dokumentai priimami šiuo laiku:
I-IV 7.30 - 17.00 val.
V    8.00 - 15.45 val.
Pietų pertrauka: 12.00 - 12.45 val.
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. 

Informuojame, kad nuo 2022 m. balandžio   4 d. patekimas į teismo patalpas nėra ribojamas. Tačiau teisme išlieka ribojamas fizinis darbuotojų kontaktas su lankytojais, išlaikant ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą. Teismo lankytojai turi išlaikyti ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą ir vienas nuo kito (išskyrus šeimos narius). Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims rekomenduojama teisme dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną. Teismo lankytojai privalo laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Teisme neaptarnaujami turintieji viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

Rekomenduotina dokumentus teismui pateikti naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), prie kurio galima prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą.

 

Bendra informacija teikiama

Raštinės skyriaus (Kauno rūmai) tel. (8 37) 201 467.

Raštinės skyriaus Klaipėdos rūmų raštinės biuro tel. (8 46) 313 579.

Raštinės skyriaus Šiaulių rūmų raštinės biuro tel. (8 41) 521 803.

Raštinės skyriaus Panevėžio rūmų raštinės biuro tel. (8 45) 583 150.

Kontaktai žiniasklaidai

Atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Vyriausioji specialistė Evelina Talalienė

Tel. (8 37) 323 295
El. p. evelina.talaliene@teismas.lt

Naujienų prenumerata