NAUJIENOS

Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. įvyko esminiai pasikeitimai mediacijos srityje – įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje bei administracinėje byloje. Teisminę mediaciją vykdo mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Regionų apygardos administraciniame teisme dirbanti Rasa Vilūnė, atsakinga už teismo kokybės vadybos priežiūrą, yra įgijusi du teisės magistro kvalifikacinius laipsnius, vienas iš jų – mediacijos specializacija. Rasa Vilūnė yra viena pirmųjų mediatorių Lietuvoje, užsiimančių teisminės ir neteisminės mediacijos praktika sprendžiant civilinius, o nuo 2021 metų – ir administracinius ginčus, įtraukta į oficialų Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir yra Lietuvos mediatorių rūmų narė.

Mediatorės Rasos Vilūnės teigimu, administracinių teismų sistemoje kilo naujų iššūkių, išsiplėtė galimybė teisminę mediaciją taikyti administraciniuose ginčuose, kuriuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas leidžia sudaryti taikos sutartis. Nuo 2009 metų teismuose nagrinėjant administracinius ginčus, taikos sutartys buvo tvirtinamos taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, o nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. administracinio teismo teisė patvirtinti taikos sutartį įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Rasa Vilūnė, įvertinusi 2020 m. savo veiklos rezultatus, pastebi, kad net 85 proc. ginčo šalių, kurios kreipėsi į ją dėl mediacijos paslaugų pagal teismo nutartį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ar tiesiogiai, sudarė taikos sutartis, 4 proc. susitaikė nelikus pagrindo ginčui, 9 proc. pasitraukė iš mediacijos nematydami galimybės susitarti, kitos aplinkybės sudarė 2 proc. 

„Lietuvoje taikinamuoju tarpininkavimu siekiama įtvirtinti mediaciją kaip įrankį, užtikrinantį efektyvią teisių gynybą, mažinant administracinių teismų darbo krūvį bei konfrontaciją tarp visuomenės ir viešojo administravimo subjektų“ – pastebi Rasa Vilūnė.

Vykdant mediaciją, siekiama įgyvendinti ir pagrindinius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principus: efektyvumo (kai viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato) ir naujovių ir atvirumo permainoms (kai viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius).

Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinę bylą nagrinėjantis teismas arba bet kuri ginčo šalis. Teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Mediatorių parengta ir sudaryta taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai.

Pažymėtina, jog administraciniai teisiniai ginčai turi savitą specifiką: tai ginčo galios disbalansas, viešasis interesas, trečiųjų asmenų apsauga, ribota viešojo administravimo institucijų veikti savo nuožiūra teisė. Vienintelis imperatyvus reikalavimas pagal įstatymą „atmesti“ administracinius ginčus, dėl kurių ginčo šalys negali sudaryti taikos sutarties, t. y. taikos sutartis negalima bylose dėl norminių teisės aktų, rinkimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog mediatorius neturi galios keisti paties ginčo, tačiau gali padėti šalims siekti keisti ginčo, kitos šalies arba savęs ar savo interesų supratimą, keisti požiūrį į tarpusavio konfliktą, kitos šalies ar savo elgesį, motyvus, įsitikinimus, lūkesčius dėl rezultato.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje mediacija populiarėja, pasiekiami rezultatai džiugina ir tikimasi, kad ateityje žmonės vis labiau rinksis šį teisinį būdą ginčams spręsti, nes tai – daug greitesnis, efektyvesnis ir dažnai pigesnis būdas susitarti nei konfliktus spręsti teisminiu keliu.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Evelina Talalienė

Regionų apygardos administracinio teismo vyriausioji specialistė

Tel. (8 37) 323 295

El. p. evelina.talaliene@teismas.lt

https://regionu.teismai.lt/

Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai