Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Regionų apygardos administracinis teismas
lt
En

NAUJIENOS

Teismų mokslininkai: teisininkai mokosi visą gyvenimą

Teismų mokslininkai: teisininkai mokosi visą gyvenimą
2020-02-20

Tokia mokslo sritis kaip teisė neišvengiamai susijusi su nuolatiniu tobulėjimu, judėjimu, žiniomis ir naujovėmis. Teigiama, kad teisininkas, kaip ir medikas, studijas universitete baigia tik teoriškai, praktiškai jos tęsiasi visą gyvenimą. Neretas teisininkas renkasi ir nuolatinį tobulėjimą, kuris verčia kurti, vertinti, analizuoti ir siūlyti rekomendacijas, kaip tobulinti teisinį reguliavimą ir praktinį normų taikymą. Šias funkcijas atlieka ir praktikai tinkamai egzistuoti padeda teisės mokslas, be kurio praktika sunkiai išsiverstų. Vis dažniau mokslininkai pasirenka ne tik kurti, bet ir veikti – dirbti praktinį darbą teismuose. Šiuo metu Lietuvos teismuose dirba dešimtys teisės mokslų daktarų ir vis dar doktorantūros studijas tęsiančių teisininkų. Apie mokslo ir praktikos santykį kalbamės su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku dr. Aurimu Brazdeikiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadove, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorante Laura Mickevičiūte.

Aurimai, kiek teko susipažinti su Jūsų karjeros aprašymu, akivaizdu, kad teisinį darbą dirbate jau labai ilgą laiką ir išbandėte ne vieną poziciją. Kaip gimė Jūsų susidomėjimas teise? Ir kas paskatino ne tik praktikuoti teisę, bet ir sukti mokslo keliu?

Turiu prisipažinti, kad nesu teisininkas iš prigimties. Kitaip tariant, nesu iš tų, kurie dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje aiškiai žinojo, kad sieks teisinio išsilavinimo ir teisininko karjeros. Mokykloje labai gerai sekėsi ir tikslieji, ir humanitariniai dalykai, todėl nebuvau tikras, ką pasirinkti. Čia į pagalbą atėjo likimas ir atsitiktinumas. Būdamas dvyliktoku kartu su klasės draugu dalyvavau Vilniaus universiteto Teisės fakulteto atvirų durų dienos renginiuose. Be to, teisės studijas neseniai buvo pradėjęs vienais metais anksčiau gimtąją Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją baigęs abiturientas. Šitaip susidomėjau teisės studijomis. Juolab kad jos buvo populiarios, sklandė gandai, jog neįmanoma įstoti be pažinčių. Tad tam tikra prasme pasirinkdamas stoti į teisę siekiau pasitikrinti ir save išbandyti. Įstoti pavyko. Greitai įsitikinau, kad teisė man labai artima. Tiek tuo, kad ji paremta tam tikra logika ir taisyklėmis (šiuo aspektu ji primena tiksliuosius mokslus), tiek ir tuo, jog grindžiama pamatiniais teisingumo ir sąžiningumo principais. Šie principai yra ir mano gyvenimo pamatai. Visur ir visada siekiu elgtis sąžiningai ir teisingai.

Pasiryžimą giliau, moksliniu lygiu studijuoti teisę labiausiai paskatino kita mano savybė – žinių troškimas. Siekiau ir siekiu tobulėti, esu smalsus. Net ir labai gerai baigęs teisės studijas nesijaučiau esąs geras teisininkas. Norėjau gilinti savo žinias, prisiliesti prie sudėtingesnių teisės klausimų sprendimo ne kaip tam tikro asmens interesams atstovaujantis teisininkas, o kaip nepriklausomas ir nešališkas tyrėjas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojai, kurių nuomonės dėl galimybės studijuoti doktorantūroje klausiau, mane labai palaikė. Taip ryžausi pasukti ir mokslinių tyrinėjimų keliu.

Jums yra tekę dėvėti ir advokato mantiją, taip pat dirbti aukščiausios instancijos Lietuvos teismuose. Kaip vertinate įgytą patirtį ir reikšmę dabartinėms savo pareigoms? Kas lėmė, kad iš advokatūros nutarėte pasukti teismų link?

Labai branginu kiekvieną įgytą patirtį, pažintį ir sutiktą kolegą, su kuriuo teko kartu dirbti. Taip pat labai džiaugiuosi, kad man pavyko įgyti įvairios patirties. Prieš pradėdamas dirbti teismuose 5 metus dirbau privačiame sektoriuje, advokatų kontorose. Turėjau galimybę stebėti teismus ir jų darbą tarsi iš šalies. Teko susidurti ir su abejonių keliančiu, ir su puikiu teismų darbu. Darbas advokatūroje leido iš arčiau pažvelgti į verslą, verslo santykių ypatumus, suvokti, ko tikisi žmogus, egzistuojantis už teismo sistemos ribų, iš teisinės sistemos ir teismų. Ši patirtis ir žinios į bylininką ir į jo į teismą atneštą problemą man padeda pažvelgti iš įvairių pusių ir perspektyvų. Teismai, viena iš valdžios institucijų, skirti tarnauti žmonėms. Todėl kiekvienam teisėjui svarbu nelikti abejingam žmogui, matyti byloje ne vien tik sausą teisės ir faktų rinkinį. Teisėjas turi išklausyti, gerbti ir gebėti suprasti kitą. Jam turi rūpėti tas kitas žmogus ir kaip jis atrodo kito žmogaus akimis. Manau, kad įvairiapusė patirtis leido man šias savybes įgyti. Stengiuosi jomis vadovautis ir kasdieniame darbe.

Esu girdėjęs sakant, kad darbą ar jo pobūdį naudinga keisti kas 5 metus. Man nutiko būtent taip. Praleidęs penkerius metus advokatūroje, subrendau pokyčiams, atsirado noras pamėginti kažką naujo. Buvau dar jaunas teisininkas, todėl ieškojau, kur galėčiau geriau ir visapusiškiau save realizuoti, koks darbas yra artimesnis pagal mano charakterį ir būdą. Be to, norėjau toliau studijuoti, gilinti teisės žinias doktorantūroje. 2006 m. įstojau į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantūrą, pradėjau dirbti teismų sistemoje. Joje dirbu iki šiol.

Dirbdamas teismuose išbandžiau beveik visas teisinio darbo teisme pozicijas – teisėjo padėjėjo, teismo pirmininko padėjėjo, Teisinės analizės ir informacijos departamento direktoriaus, teismo pirmininko patarėjo, Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus. Pažinau teisėjo ir teismų darbo specifiką, privalumus ir trūkumus, savybes, kurias turi turėti, ir reikalavimus, kuriuos turi tenkinti teisėjas. Stebėjau kintančius visuomenės lūkesčius teismų ir teisėjų atžvilgiu, teismų raidą atsakingai reaguojant į šias tendencijas. Sutikau daugybę teisingumui atsidavusių puikių teisininkų, sekretorių ir kitų teismo darbuotojų, kurie kiekvieną dieną iš visų jėgų stengiasi įprasminti teisingumo vykdymą aukščiausios kokybės darbais.

Visą straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 23–27 psl.
Straipsnį taip pat galite perskaityti portale Delfi.lt.

Informacija atnaujinta 2020-02-20 16:18:32

Teismo darbo laikas

NUO 2020 M. KOVO 16 D. IKI KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOJE PABAIGOS SUSTABDOMAS TIESIOGINIS ASMENŲ APTARNAVIMAS

I-IV 8.00 - 17.00 val.
V    8.00 - 15.45 val. 

Dokumentų priėmimo laikas

Prašome visus procesinius dokumentus teismui karantino laikotarpiu pateikti įprasta pašto forma arba naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), prie kurio jungiamasi svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą

I-IV 7.30 - 17.00 val.
V    8.00 - 15.45 val.

Pietų pertrauka: 12.00 - 12.45 val.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. 

Bendra informacija teikiama

Raštinės skyriaus (Kauno rūmai)                 tel. (8 37) 201 467.

Raštinės skyriaus Klaipėdos rūmų raštinės biuro tel. (8 46) 313 579.

Raštinės skyriaus Šiaulių rūmų raštinės biuro tel. (8 41) 521 803.

Raštinės skyriaus Panevėžio rūmų raštinės biuro tel. (8 45) 583 150.

Kontaktai žiniasklaidai

Atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Vyriausioji specialistė Evelina Talalienė

Tel. (8 37) 323 295
El. p. evelina.talaliene@teismas.lt

Naujienų prenumerata